• Juridinės Pajėgos

    Juridinės Pajėgos


  • Mob. tel: +370 698 40 408

    El. paštas: jurist.g@gmail.com

  • Baudžiamoji teisė

    Baudžiamoji teisė – viešosios teisės šaka; visuma teisės normų, kuriomis veikos yra uždraudžiamos, įvardijamos kaip baudžiamosios ir už jas nustatomos sankcijos.

     

    Baudžiamosios normos – apsauginės. Jų reguliavimo metodas – imperatyvinis: baudžiamosios taisyklės yra tiksliai apibrėžiamos, jos negali būti pakeičiamos šalių susitarimu, privalomos laikytis, jas taikyti ir vykdyti. Jų reikalavimų įgyvendinimui gali būti panaudojama (valstybės) prievarta.

     

    Baudžiamosios teisės normomis įtvirtintos sankcijomis siekiama paveikti teisės pažeidėją, kuriam už baudžiamąją veiką numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai. Baudžiamoji teisė kaip teisinio reguliavimo priemonė yra laikoma ultima ratio, tai yra sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

     

    Plačiąja prasme baudžiamoji teisė skirstoma į 2 pošakus:

    Materialinė baudžiamoji teisė – visuma teisės normų, uždraudžiančių veikas kaip nusikalstamas ir numatančių už šių draudimų pažeidimą atitinkamas bausmesarba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes, o taip pat atleidimą nuo bausmės ar bausmės palengvinimą.

     

    Baudžiamoji teisė gali būti suprantama objektyviąja ir subjektyviąja prasme.

     

    Objektyviąja prasme – tai visuma draudimų ir įpareigojimų, kitų taisyklių, kurias įtvirtina baudžiamosios teisės normos. Baudžiamoji teisė subjektyviąja prasme – asmens (viešosios organizacijos) teisė, juridinė socialinė galimybė bausti asmenį už veiką, kuria kėsinamasi į svarbius teisinius gėrius. Ji preziumuojama, yra neginčijama, kadangi tam tikra žmonių bendruomenė – tiesiogiai arba per atstovus (institucijas) – nustato (visuomeninę) (san)tvarką, todėl gali ir bausti už jospažeidimus. Pirmykštėje bendruomenėje – tam tikra žmonių grupė, vėliau – atitinkama korporacija (religinė bendruomenė, pvz., Katalikų Bažnyčiažr. kanonų teisė), dar vėliau – valstybė perėmė vykdyti teisingumo funkcijas. Vakarų valstybės esant prievartos monopoliui, pripažįstama valstybės teisės (nu)bausti asmenį, padariusįnusikaltimą. Kiekvienas visuomenės narys turi teisę reikalauti iš valstybės, kad būtų užtikrintas jo saugumas. Ši teisė suponuoja valstybės pareigą ginti savo visuomenės narius, tuo pačiu ir pareigą užkirsti kelią nusikaltimams.

     


    Grįžti atgal »







  • Sprendimas: eLviz